vienuolka

vienúol’ka num. card. su gen. (1) Nmč žr. vienuolika: Vienúol’ka vaikų gimdžius, visas gyvenimas sopėsa DrskŽ. Visas laikas aš našlė, vienúol'ka metų [su vyru] tegyvenau Azr. Vienoj žiemoj vienúol’ka lapių nušavau Dgč. Anas išejo vienúol’ką skyrių (baigė vidurinę mokyklą) Ml. Lizdas [vištos] padaryta apačioj po šienu, vienúol’ka kiaušinių [padėta] Švnč. Man trūksta vienúol’ka rublių LKT226(Plm). Vienúol’koj dvyl’koj dirbam – i tai marškiniai šlapi LKGII436(Rš). Jie kėlėsi tą pačią hadyną, sugrįžo ing Jeruzalem ir rado vienuolką susirinkusių ir tus, kurie su jais buvo MP164.